RUBRIKA "SPECIALISTAI ATSAKO"
Lietuviai – antroji grupė po lenkų pagal atvykusių dirbti į Norvegiją skaičių, todėl šios šalies valstybinės institucijos neretai turi išvertę dalį informacijos ir į lietuvių kalbą. Visgi labai dažnai, net esant informacijai lietuvių kalba, žmonėms sunku rasti atsakymus į praktinius klausimus.
Norvegijos lietuvių bendrijos (NLB) kvalifikuotų savanorių grupė atsakys į Jūsų konkrečius klausimus. Mes surasime atsakymus, jei to reikės, ir susisiekdami su reikalingomis institucijomis.
Klausimus užduoti gali tik NLB nariai, tačiau atsakymus į juos gali skaityti visi. Mes atsakysime tik į el. paštu atsiųstus klausimus. Klausimų kalba nebus taisoma.
Klausimus siųskite el. paštu nlbendrija@gmail.com, pažymėdami Rubrikai "Specialistai atsako". Klausimai gali būti anonimiški arba pasirašyti išgalvotu vardu.
*Pirmuosius klausimus (pažymėtus žvaigždute) mums pateikė Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) kursų lietuviams statybininkams lankytojai, nors jie kol kas nėra NLB nariai. NLB bedradarbiauja su IOM ir siūlo visiems apsilankyti šios organizacijos portale (www.iom.no, spausti nurodą į kursus lietuvių statybininkams), kur surinkta daug naudingų lietuviams, dirbantiems Norvegijoje, nuorodų ir informacijos.
Į klausimus atsakė Daina Bogdanienė, darbo inspekcijos ir paslaugų centro užsieniečiams konsultantė, www.sua.no, www.arbeidstilsynet.no
daina.bogdaniene(a)arbeidstilsynet.no, tel. + 47 912 47 675
Klausimas. Laba diena, norėjau pasiteirauti Jūsų informacijos. Nuo sausio mėnesio aš esu Norvegijoje ir šiuo metu tvarkausi įdarbinimo dokumentus. Esu išsituokusi, vieniša motina, bet dukra iki vasaros likusi gyventi Lietuvoje kol pabaigs šiuos mokslo metus. Ar yra galimybė gauti vaiko pinigus ar vaikas būtinai turi gyventi su manimi Norvegijoje? Ir ar tam užtenka man turėt D numerį ar jau reikalingas ID? Kadangi esu vieniša motina gal man bus atskaičiuojami mažesni mokesąiai nuo atlyginimo? Iš anksto dėkoju už atsakymą. Eglė.
Atsakymas. Jei norite gauti išmokas už nepilnametį vaiką, turite turėti darbą (įdarbinimo kontraktą), būti registruota Norvegijoje (UDI) ir pateikti paraišką Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos tarnybai dėl išmokų dėl vaiko (barnetrygd). Ten taip pat turite pateikti vaiko gimimo liudijimą (privalo būti išvertas į norvegų arba anglų kalbą). Vaikas neprivalo gyventi kartu su Jumis Norvegijoje. Jei dirbate legaliai, tai nesvarbu kokį asmens kodą turite - laikinąjį (D-nummer) ar pastovų (personnummer), Jums vistiek priklauso išmokos už vaiką.
Asmenys, turintys išlaikytinių, moka mažesnius mokesčius (pagal II mokesčių klasę, skatteklasse II). Permokėtus mokesčius galėsite susigrąžinti kitais metais.
Klausimas. Laba diena, norėčiau sužinoti daugiau apie neįgalumo išmokas Norvegijoje. Žinau, kad pvz daugiavaikėms šeimoms yra išmokos ir pan., o ar yra išmokos šeimoms auginančioms neįgalumą turinčius vaikus. ačiū, lauksiu jūsų atsakymo. Mindaugas.
Atsakymas. Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos tarnyba (NAV) turi įvarias išmokas šeimoms, kurių nariai serga arba yra neįgalūs. Vienokia ar kitokia išmoka skiriama pateikus prašymą ir išnagrinėjus konkrečią šeimos situaciją. Žinoma, turi būti pateiktos gydytojo išvados apie sergančiojo arba neįgaliojo sveikatos būklę ir kiti reikalaujami dokumentai.
Apie tokias išmokas galite skaityti čia
Siūlytume Jums kreiptis į NAV pagal Jūsų gyvenamąją vietą. Jei Jūs turite problemų bendrauti su šia įstaiga dėl kalbos nemokėjimo, ji privalo Jums parūpinti vertėją. Apie vertėją galite skaityti čia
Klausimas. Sveiki norėčiau pasiteirauti ar turiu gauti atleidino lapelį iš darbdavio pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai? Ir ar terminuota darbo sutartis prasitęsia automatiškai ar reikia ją pasirašyti iš naujo? Ačiū už atsakymus. Pagarbiai Tomas Smulkevičius.
Atsakymas. Jei turite terminuotą įdarbinimo kontraktą, darbdavys neprivalo Jums parašyti atleidimo rašto, nes jau pradėdamas darbą esate informuojamas kada darbo sutartis baigiasi ir galite planuoti savo tolimesnį darbą. Terminuota darbo sutartis automatiškai nepratęsiama. Privalote sudaryti naują sutartį ar rašyti priedą prie jau esamos sutarties, kuriame bus nurodytas Jūsų naujas įdarbinimo terminas.
Klausimas. Laba diena, kaip ir daugelis Jums rašančių, planuojame vykti gyventi i Norvegiją ir niekaip neapsisprendžiame dėl Norvegų kalbos kursų jau nuvykus. Žinome, kad yra organizuojami mokami kursai universitetuose, tačiau galima lankyti ir nemokamus kursus. Kokios būtų Jūsų rekomendacijos dėl kursų mokymosi? Mūsų tikslas - kiek įmanoma greičiau išmokti Norvegų kalba taip, kad galėtume laisvai susikalbėti, rašyti, skaityti ir pan., žodžiu dirbti kvalifikuotą darbą, kuriame būtina Norvegų kalba. Šiuo metu esame baigę A1 lygio Norvegų kursus Lietuvoje. Iš anksto dėkoju už atsakymą. Su linkėjimais iš Lietuvos, Aistė.
Atsakymas. Labai puiku, kad ruošiatės atvykimui į Norvegiją ir mokotės norvegų kalbos. Lietuvos piliečiams, kaip ir kitiems ES piliečiams norvegų kursai Norvegijoje yra mokami. Kursus organizuoja universitetai ir kitos valstybinės ir privačios institucijos.
Siučiame Jums nuorodas į portalus, kuriuose galite surasti Jums tinkamus kursus.
Klausimas. Sveiki, norėjau paklausti, ar galima turėti dvi deklaruotas gyvenamąsias vietas, kai viena yra Lietuvoje, kita panuojama Norvegijoj ir Skatteetaten (jei dėl registracijos) ir Nav (kai praradai darbą Norvegijoj ir nori kreiptis del dagpenger) nereikalaus tam tikrų dokumentų ir tai nesudarys problemų? AČIŪ. Pagarbiai, Marius.
Atsakymas. Pagal Norvegijos įstatymus Jūs galite deklaruoti savo gyvenamąją vietą Norvegijoje ir nėra reikalaujama, jog deklaruotumėte išvykimą iš Lietuvos. Kiek mums žinoma, tokiu atveju Jūs turėsite mokėti PSD Lietuvoje arba pristatyti tam tikrus dokumentus, norėdami būti atleisti nuo šio mokesčio. Tai turite išssiaiškinti kreipęsi į LR Ambasadą arba į atitinkamas institucijas Lietuvoje.
Klausimas. Labas vakaras, gal galetumėte atsakyti i kelis klausymus. Mano vyras jau metus laiko dirba Norvegijoje legaliai, bet truputį kita sistema, jis atsidaręs mini firmą ir dirba vienas, na sako panašiai kaip pas mus Lietuvoje pagal patentą, bet mokesčius moka, dabar jis atsivežė šeimą žmoną ir dukrą 2,5 metukų, ar jam priklauso kokia nors pašalpa, Lietuvoje jokiu pajamu negauname. Gal galėtumėte patarti kas gali padeti sutvarkyti dokumentus OSLE, ta prasme priregistruoti šeimą, kad viskas būtų legaliai, na ir dėl pašalpų padėtų sutvarkyti. AČIŪ.
Atsakymas. Jei vyras legaliai gyvena Norvegijoje, šiuo atveju - turi individualų verslą, žmona ir vaikas (vaikai) taip pat gali gauti legalų buvimo statusą Norvegijoje.
Norvegijoje galima registruotis tokiu būdu:
1. Registruojatės internetu https://selfservice.udi.no. Registracija anglų kalba. Į jūsų nurodytą el. pašto adresą gaunate el. laišką su nuoroda į tinklalapį, kuriame užpildote savo duomenis. Registruodamiesi nurodykite šį pagrindą - atvykimas gyventi su šeimos nariu ("*I am a family member"*). Tada internetinė registracija įvykdyta. Turite užsisakyti datą ir laiką atvykti į policiją. Taip pat turite pasirinkti policijos skyrių ar pasirinktinai paslaugų centrą užsieniečiams, į kurį ketinate atvykti (žr. www.sua.no). Tik pasirinkus vietą, datą ir laiką Jūsų atvykimo laikas policijos registracijai bus patvirtintas ir Jūs būsite priimta registracijai. Kiekvienas asmuo (taip pat ir vaikas), kuris nori registruotis Norvegijoje, privalo būti registruojamas atskirai.
2. Atvykdami nustatytu laiku į policiją turite turėti savo vyro firmos liudijimą (*Firmaattest*), vyro registracijos pažymą (*Registreringsbevis*) ir t.p. savo asmens dokumentą (ID kortelę arba pasą), santuokos liudijimą išverstą į norvegų kalbą ir vaiko gimimo liudijimą, išverstą į norvegų kalbą. Kiekvienas norintis registruotis turi atvykti asmeniškai. Policijoje gausite registracijos pažymėjimą (*Registeringsbevis*).
3. Norėdama gauti pastovų asmens kodą (*Personnummer*) turite užpildyti pranešimą apie atvykimą gyventi Norvegijoje (*Meldekort om flytting fra utlandet*). Ją rasite Paslaugų centre arba vietinėje mokesčių tarnyboje (*Skatteetaten*). Tada būsite registruoti Norvegijoje nuolat su asmens kodu, kurį Jums suteiks Mokesčių tarnyba.
4. Po kurio laiko gausite pranešimą iš NAV (Norvegijos darbo ir soc. rūpybos tarnybos) kad Jums paskirtas šeimos gyvdytojas (*Fastlege*).
5. Norvegijos darbo ir soc. rūpybos tarnyba (NAV) gali skirti pašalpą vaikui (*Barnetrygd*). Dėl kitų pašalpų ir galimų išmokų turite kreiptis į NAV, nes kiekvienas atvejis gali būti nagrinėjamas individualiai.
Daugiau informacijos galite rasti šiuose tinklalapiuose:
Klausimas. Sveiki, šeima į Norvegiją atvyko rugsėjo 9 d. 2011 metais. turim Lt auto. 2012 sausio pradžioj vyras pusei metų gavo terminuotą darbo kontraktą, ir visa šeima gavo neterminuotą leidimą gyvent ir id numerius. Klausimas: kiek laiko galima važinėt vyrui Norvegijoj su mašina ir ar žmona gali vairuot mašiną? ačiū už atsakymą. Audrius.
Atsakymas. Į Jūsų klausimą atsakė Norvegijos Muitinės tarnybos infocentras, tlf. 03012.
Jei Jūs turite patvirtinantį dokumentą, kad Jūsų buvimas šalyje yra trumpalaikis, tuomet Jūs galite vairuoti užsienietišką automobilį. Šiuo atveju Jūs turite terminuotą kontraktą, ir tai yra toks dokumentas. Turite jį turėti automobilyje, kad reikalui esant galėtumėte parodyti.
Šiuo laikotarpiu Jūs galite naudotis užsienyje registruotu automobiliu.
Jei Jūsų kontraktas bus pratęstas, ir Jūs liksite Norvegijoje ilgiau, nei pirmojo terminuoto kontrakto laikotarpio trukmei, turite į muitinės tarnybą rašyti paraišką, prašydamas leisti naudotis užsienyje registruotu automobiliu.
Paprastai, jei kontraktas yra terminuotas, naudotis užsienio automobiliu leidžiama pirmaisiais buvimo Norvegijoje metais, taip pat antraisiais buvimo Norvegijoje metais (jei muitinės tarnybai pateikiamas prašymas), bet po dviejų metų yra laikoma, jog, nepaisant terminuotų kontraktų, Jūs Norvegijoje gyvenate pastoviai, todėl užsienietišką automobilį privalote perregistruoti ir sumokėti muitą. Priešingu atveju galioja numatytos finansinės ir kitokios sankcijos.
Šeimos nariai taip pat gali naudotis automobiliu, dėl viso pikto patariama turėti automobilyje šeimos santykius patvirtinantį dokumentą (pvz. santuokos liudijimą) su vertimu.
*Klausimas. Mane domina, kiek laiko iš tikrųjų galima važinėti Norvegijoje su lietuviška mašina? Per kursus sakė, kad 1 metus, o kai šeima LT, tai ir ilgiau, vežiojantis santuokos liudijimą. Šitą pamoką kaip ir atsimenu. Tačiau jau ne iš vieno žmogaus girdėjau, kad nuo liepos 1 d. šis įstatymas pasikeitė. Sako, kad gavus pastovų darbą galima važinėti tik 3 arba 6 mėn.
Gyvas pavyzdys iš mano pažįstamų istorijos: Vyras čia yra legaliai dirbantis apie metus. Atvažiavo rugsėjo 1 d. žmona su vaikais, prisiregistravo ir t.t. Jai leido su LT mašina važinėti tik 3 mėn.
Atsakymas. Užsienietiškų automobilio registracijos numerių pakeitimas į norvegiškus yra automobilio importavimas į šalį, sumokant importo mokestį.
Tai privalo atlikti visi asmenys, imigravę į Norvegiją ir ketinantys pasilikti šioje šalyje ilgesniam ar visam laikui.
Asmuo, dirbantis ir/ar gyvenantis Norvegijoje nuolatos ir turintis neterminuotą įdarbinimo kontraktą, privalo importuoti lietuvišką automobilį, jį perregistruoti ir sumokėti muitinės mokesčius. Reikia susiekti su muitinės tarnyba, kuri nurodys terminą, per kurį tai privalo būti padaryta. Paprastai tai yra 3 ar 6 mėnesiai.
Kai kuriais atvejais galite važinėti Norvegijoje su užsienyje registruotu automobiliu.
Jei Norvegijoje esate laikinai, ir galite pateikti dokumentus, jog Norvegijoje būsite tik 12 mėn. (vienerius metus), tuomet galite važinėti neperregistravę užsienietiško automobilio, t.y. su lietuviškais numeriais ir nesumokėję importo mokesčio. Patvirtinančiu dokumentu jog šalyje esate laikinai gali būti terminuotas įdarbinimo kontraktas (su kontrakto pabaigos terminu). Šį kontraktą (ar kitą dokumentą, patvirtinantį Jūsų buvimo Norvegijoje laikinumą) patariame turėti automobilyje ir parodyti muitinės pareigūnams jei būtumėte sustabdyti. Jei toks terminuotas kontraktas pratęsiamas dar metams, o Jūs ketinate ilgainiui išvykti iš Norvegijos ir todėl norite toliau važinėti su neperregistuotu automobiliu, privalote susiekti su muitinės tarnyba telefonu 03012 ir išsiaiškinti, ar jums bus leista dar vienerius metus neperregistruoti lietuviško automobilio. Galite t.p. kreiptis į muitinės tarnybą pagal savo gyvenamąją vietą. Po dvejų metų, jei visgi liksite Norvegijoje ilgiau, privalote perregistruoti automobilį. Jei pasikeis Jūsų įdarbinimo Norvegijoje sąlygos, t.y. jei gausite nuolatinį įdarbinimo kontraktą, automobilį privalote perregistruoti.
Jei esate sezoninis ar komandiruotas darbuotojas, (komandiruotas darbuotojas esate tuomet, jei dirbate užsienio įmonėje) ir nuolat važinėjate iš Norvegijos į Lietuvą, o Jūsų šeimos nariai gyvena Lietuvoje, t.p. galite važinėti Norvegijoje su neimportuotu, t.y. neperregistruotu automobiliu. Būtinai turite turėti ir pateikti dokumetus, įrodančius, jog Jūsų šeima gyvena Lietuvoje, t.y. santuokos liudijimą ir gyvenamosios vietos registracijos Lietuvoje pažymą, kurioje būtų nurodyta, jog automobilio savininkas ir jo žmona (ir vaikai) nuolatos gyvena tuo pačiu adresu Lietuvoje. T.p. turite turėti dokumentinius įrodymus, jog nuolat važinėjate iš Norvegijos į Lietuvą, t.y. kelto bilietus.
Konkretus Jūsų aprašytas atvejis. Jei vyras turi neterminuotą kontraktą Norvegijoje, o žmona ir vaikai atvyko pagal šeimos imigacijos straipsnį su tikslu įsikurti ir gyventi Norvegijoje, ji negali važinėti su lietuvišku automobiliu ir privalo per muitinės tarnybos nustatytą laikotarpį perregistruoti automobilį ir sumokėti muito mokestį.
*Klausimas. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui ar gali darbdavys atleisti darbuotoją, jei jis padarė klaidą (broką) arba darbdavys mano, kad darbuotojas lėtai dirba?
Atsakymas. Jei įdarbinimo sutartyje numatytas bandomasis laikotarpis pasibaigė, sutartis automatiškai tampa neterminuota, t.y. darbuotojas juridiškai yra įdarbintas nuolat.
Prieš atleidžiant iš darbo, darbdavys privalo iškviesti darbuotoją į susitikimą ir informuoti apie ketinimą atleisti (pgl. Darbo kodekso, toliau DK 15-1 str.) Atleisti iš darbo galima tik raštiškai (pgl. DK 15-4), ir atleidimo rašte nurodoma darbuotojo teisė reikalauti derybų ir kelti ieškinį dėl atleidimo iš darbo. Darbdavys turi nurodyti, darbuotojui reikalaujant, aiškias atleidimo iš darbo priežastis. Jei atleidimas iš darbo nėra atliktas raštu arba nėra atliktas pagal DK 15-4 str. numatytus formalumus, toks atleidimas dažniausiai yra neteisėtas. Tokiu atveju darbuotojas gali reikaluti kompensacijos (pgl. DK 15-12 str). Darbuotojas, kuris juridiškai nustatyta tvarka prieštarauja atleidimui iš darbo, gali tęsti darbą kol nebus išspręstas ginčas. Atleisti iš darbo tą pačią dieną galima tik už itin grubius tarbnybinės drausmės, tvarkos ar instrukcijų pažeidimus. Tokiu atveju darbuotojas, jei jo požiūriu grubių nusižengimų nebuvo, t.p. gali kelti ieškinį.
Atleisti dėl Jūsų nurodytos priežasties nėra pakankamo juridinio pagrindo. Tokiu atveju būtina reikalauti, jog būtų surašytas atleidimo iš darbo raštas (pgl. DK 15-4), o su tokiu raštu nedelsiant kreiptis į bet kurį teisininką. Atleistiems iš darbo asmenims suteikiama nemokama juridinė pagalba.
*Klausimas. Kas turi pildyti "timelistus"? Kas ant jų turi pasirašyti? Ar tai būtina? Kokią tai turi reikšmę?
Atsakymas. Jei įdarbinimo sutartyje numatytas valandinis atlyginimas, o darbo valandų skaičius kiekvieną dieną nėra vienodas, turi būti pildomi darbo valandų apskaitos lapai (norv. timelister). DK 10-7 str. įpareigoja turėti darbo laiko apskaitą, tačiau plačiau nereglamentuoja, kaip tai daryti. Kiekviena darbovietė turi vidaus taisykles apie tai, kaip pildomi šie lapai. Paprastai savo darbo laiko lapus pildo / darbo laiko užrašus veda darbuotojai, pateikdami juos darbdaviui, kuris juos kontroliuoja ir pagal tuos sąrašus išmoka algą. Darbo valandų lapai nebūtinai turi būti pasirašyti. Kaip jau minėta, kiekviena darbovietė turi nustatytą savo darbo valandų apskaitos vedimo tvarką.
Jei darbo valandų sąrašų nebūtų (ypač jei įdarbinimo sutartis numato valandinį užmokestį ir darbo laikas nėra pastovus), nebūtų įmanoma apskaičiuoti atlyginimo. Jei kyla nesusipratimas dėl darbo užmokesčio, pvz. darbdavys nesumoka algos ar sumoka per mažai algos, darbo valandų lapai labai svarbūs, teikiant ieškinį ir apskaičiuojant nesumokėtą algą, nepakankamai sumokėtą algą arba viršvalandžius. Todėl svarbu išsiaiškinti, kaip darbo valandų apskaita vedama Jūsų darbovietėje, o jei tokia tvarka nenustatyta – reikalauti iš darbdavio tokią tvarką nustatyti, arba – blogiausiu atveju – vesti savo asmeninę darbo valandų apskaitą. Juridinio ginčo atveju ši asmeninė darbo valandų apskaita galios kaip juridinis dokumentas.
*Klausimas. Ar darbdavys gali nubraukti darbuotojui jo išdirbtas valandas?
Atsakymas. Paprastai darbdavys negali nubraukti darbuotojui jo išdirbtų valandų. Gali kilti nesutarimas su darbdaviu, kai darbdavys teigia, jog darbą galima atlikti per trumpesnį laiką, o darbuotojas nespėja to padaryti ir užtrunka ilgiau laiko. Tokie konfliktai paprastai sprendžiami įmonės viduje, pasitelkiant kitus kolegas, kolektyvo atstovus, saugos atstovus ar profsąjungos atstovus. Svarbu žinoti, jog Norvegijoje darbininkai yra vieningi, todėl paprastai darbovietėje yra numatyta konfliktų darbo vietoje reguliavimo tvarka pasitelkiant visus dirbančiuosius.
*Klausimas. Kaip turi elgtis darbuotojas, jei darbdavys pasako "rytoj nėra darbo arba šiandien mažai darbo, dirbsit nepilną darbo dieną"?
Atsakymas. Jei įdarbinimo sutartyje numatytas pilnas darbo laikas, t.y. nuo 37,5 iki 40 val. per savaitę (7,5 – 9 val. per dieną), darbdavys tokia sutartimi įsipareigoja aprūpinti darbu ir mokėti atlyginimą už pilną darbo dieną, net darbo nesant.
Jei įdarbinimo sutartis numato nepilną darbo dieną arba nenustato tikslaus darbo laiko (pvz. grafoje "darbo laikas" yra įrašyta: "iki 40 val. per savaitę"), tuomet darbo laikas varijuoja, ir darbdavys turi teisę suteikti darbo nepilnai darbo dienai. Tokios sutartys paprastai pasirašomos su įdarbinimo agentūromis (norv. bemanningsbyrå). Jei turite sutartį, nenumatančią pilno darbo laiko, tarkitės su darbdaviu, kad jis sudarytų darbo planą, pagal kurį žinotumėte kiek valandų kurią dieną dirbsite. Tokiu būdu galėsite lengviau disponuoti savo laiku, pvz. laisvu laiku dirbti pas kitą darbdavį.
*Klausimas. Kaip elgtis darbuotojui, kai darbdavys pratęsinėja keletą metų darbo sutartį ir pasibaigus pratęstai sutarčiai darbavys nebepratęsia darbo sutarties?
Atsakymas. Laikinasis (terminuotas) įdarbinimas pagal Norvegijos DK leidžiamas tik tuomet, kai yra toks darbo pobūdis, pvz. tai darbas projekte, laikinas darbas pavaduojant kitą asmenį, praktikos ar stažavimosi vieta, kt. (DK 14-9). Jei terminuoto įdarbinimo sutartis keletą metų iš eilės pratęsiama, ši sutartis juridiniu požiūriu tampa pastovaus įdarbinimo sutartimi. Jei turite išlaikę dokumentus, jog nuolatos dirbote su laikinąja sutartimi pas tą patį darbdavį, turėtumėte kreiptis į juristus. Tokiu atveju nustatoma, ar Jūsų darbas / pareigos buvo laikino pobūdžio. Jei darbas nebuvo laikinas, ir nebuvo kitos legalios priežasties Jus įdarbinti laikinai, nustatoma jog Jūsų darbo sutartis yra pastovi, ir iš darbo atleidžiant / sutarties nebepratęsiant galioja tie patys DK straispniai, kaip ir dirbant su neterminuota (pastovia) darbo sutartimi.
